Vilkolakis (dar vadinamas vilkãtu, vilktaku, tarptautiniu terminu – likantropas) – tai mitinė būtybė, žmogus, galintis pasiversti vilku. Ši figūra aptinkama įvairių Europos tautų folklore ir mitologijoje (vok. Werwolf, angl. werewolf, isp. hombre lobo).
Žmogaus pasivertimas vilku gali būti savanoriškas, naudojant magiškus daiktus, pavyzdžiui, diržą, arba priverstinis, veikiant prakeikimui. Vilkolakiai pasižymi antgamtine jėga. Jiems būdinga balta dėmė po kaklu, kur anksčiau buvo užrišta skarelė. Viduramžių metraštininkai transformaciją dažnai siejo su mėnulio pilnatimi, tačiau ši mintis retai susijusi su vilkolakiais, kol jos nepanaudojo šiuolaikiniai fantastikos rašytojai.
Rašytojų aprašomas vilkolakis yra beveik nesužeidžiamas; jį gali nužudyti tik sidabrinė kulka ar kiti sidabriniai ginklai. Po vilkolakio mirties paaiškėja, kad tai buvo žmogus vilko kailiu. Dauguma rašytojų vilkolakio vaizdavimo elementų yra paimti iš autentiško folkloro, o ne sugalvoti patiems.
Užuominų apie vilkolakius galima rasti ir lietuvių mitologijoje bei tautosakoje. Šiose pasakojimuose dažniausiai nieko nesakoma apie vilkolakių išvaizdą, tačiau kartais minima, kad jie turi trumpą uodegą arba ypatingus dantis. Pasakojimai pasakoja, kad vilkolakis gali nusimesti vilko kailį ir tapti žmogumi. Žaizda, padaryta vilkolakiui, gali likti ir jam virstant žmogumi.
Manoma, kad vilkolakiais žmones dažniausiai paversdavo raganos, o kai kurie galėjo taip pasikeisti ir per įvairias magiškas praktikas. Vilkolakiai turi žmogaus protą, tačiau negali kalbėti. Jie nesimaišo su tikrais vilkais, dažnai laikosi netoli gyvenamų vietų ir netgi apsigyvena svirnuose, kad nepražūtų, jiems reikia maitintis kaip tikriems vilkams, puola naminius gyvulius.
Pasak kai kurių pasakojimų, vilkolakiai gali būti taikūs ir nedaryti nieko blogo. Tačiau pavojingesni yra tie, kurie tapo vilkolakiais savo noru. Yra daug istorijų, kurios vaizduoja vilkolakius, kaip nesusipratusius, tačiau kitose jie vaizduojami kaip savanaudžiai ir pavojingi padarai.
Vilkolakiai taip pat turi didelę reikšmę populiariojoje kultūroje. Jie vaizduojami filmuose, knygose ir kituose kūriniuose, dažnai kaip simboliai tamsos ir vidinės kovos. Vilkolakių tema tapo ypač populiari šiandieninėje kultūroje, kur ji naudojama pasakojimuose apie gerumą ir blogį, žmogaus prigimtį ir moralines dilemas.
Jei norite sužinoti daugiau apie mitologines būtybes, rekomenduoju perskaityti Interselas: Nauja Informacija apie “Interstellar” IMAX Išleidimą.